Aš rašau blogą angliškai po pertraukos . Atleiskite man .
Visą savaitę buvau užsiėmęs . Japonijoje buvo atostogų periodas balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje . Toks atostogų periodas vadinamas Japonijoje ,,Auksinė savaitė " . Šiuo periodu mes daug koncertavome . Nuoširdžiai mėgavausi koncertais . Vis dėlto , įvyko liūdnas įvykis Auksinės savaitės pabaigoje ...
Manau , Teruki yra vyras , su stipriomis mintimis . Vis dėlto ... Aš tikrai labai liūdėjau . Aš buvau vienišas . Kaip reikiant neišsimiegojau . Nepakankamai valgiau . Man tikrai buvo skaudu .
Nenoriu rašyti apie liūdnus dalykus dienoraštyje . Bet parašiau , nes esu labai liūdnas .
,,Atvykęs į Tokiją , buvau vienišas . Tada neturėjau draugų . Šeima buvo toli . Vis dėlto , aš nesijaučiau ,,vienišu" . Buvau stiprus.
Dabar gyvenu daugybės žmonių pagalba . Turiu daug kompanionų ir draugų . Tu esi vienas iš tų žmonių . Bet jaučiau vienatvę ,, Kodėl ?" Nesupratau .
Aš tikriausiai nusilpau . Tikriausiai dėl to , kad visi man buvo labai geri . Visi man labai malonūs . Tikriausiai prie to pripratau . "
Daugybė cafekko guodė mane . Aš verkiau . Aš buvau labai laimingas . Visi mane palaikė kaip lyderį ir kaip An Cafe narį .
Dabar aš laimingas (pozityvus) (*^θ^*)
Buvau labai liūdnas anksčiau . Prieš sutinkant An Cafe man buvo sunku įveikti liūdesį . Bet dabar , aš saugus . Aš galiu laimėti ☆
Na , nežinau , kas atsitiko Teruki , bet ,manau , kad ir kaip būtų sunku įveikti problemas ir sustiprėti po nelaimių , tai tik tai į gera .
Taip ir toliau , Teruki - san !! Mums reikia matyti Tavo šypseną ir stiprybę sugrįžtant An Cafe . Stiprybės TAU .
N.Y.A.P.P.Y o(≧∀≦)o
Visą savaitę buvau užsiėmęs . Japonijoje buvo atostogų periodas balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje . Toks atostogų periodas vadinamas Japonijoje ,,Auksinė savaitė " . Šiuo periodu mes daug koncertavome . Nuoširdžiai mėgavausi koncertais . Vis dėlto , įvyko liūdnas įvykis Auksinės savaitės pabaigoje ...
Manau , Teruki yra vyras , su stipriomis mintimis . Vis dėlto ... Aš tikrai labai liūdėjau . Aš buvau vienišas . Kaip reikiant neišsimiegojau . Nepakankamai valgiau . Man tikrai buvo skaudu .
Nenoriu rašyti apie liūdnus dalykus dienoraštyje . Bet parašiau , nes esu labai liūdnas .
,,Atvykęs į Tokiją , buvau vienišas . Tada neturėjau draugų . Šeima buvo toli . Vis dėlto , aš nesijaučiau ,,vienišu" . Buvau stiprus.
Dabar gyvenu daugybės žmonių pagalba . Turiu daug kompanionų ir draugų . Tu esi vienas iš tų žmonių . Bet jaučiau vienatvę ,, Kodėl ?" Nesupratau .
Aš tikriausiai nusilpau . Tikriausiai dėl to , kad visi man buvo labai geri . Visi man labai malonūs . Tikriausiai prie to pripratau . "
Daugybė cafekko guodė mane . Aš verkiau . Aš buvau labai laimingas . Visi mane palaikė kaip lyderį ir kaip An Cafe narį .
Dabar aš laimingas (pozityvus) (*^θ^*)
Buvau labai liūdnas anksčiau . Prieš sutinkant An Cafe man buvo sunku įveikti liūdesį . Bet dabar , aš saugus . Aš galiu laimėti ☆
Na , nežinau , kas atsitiko Teruki , bet ,manau , kad ir kaip būtų sunku įveikti problemas ir sustiprėti po nelaimių , tai tik tai į gera .
Taip ir toliau , Teruki - san !! Mums reikia matyti Tavo šypseną ir stiprybę sugrįžtant An Cafe . Stiprybės TAU .
N.Y.A.P.P.Y o(≧∀≦)o
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą