Po Budokan koncerto , neturėjau jokios dienotvarkės . Dienų dienomis nuobodžiavau žaisdamas Super Nintendo visą laiką , kokias 4 ar 5 dienas . Supratau , kad tai negerai ir nuvažiavau išsilaikyti vairuotojo teisių . Padėjau kitai grupei . Iš tikrųjų buvo linksma . Kai palaikiau DOG in PWO , nariai mane vadindavo ,, Ei , Teru ! " , nors jie daug jaunesni už mane . Džiaugiausi , kad jie mane priėmė ir kad mes susibendravome . Tai lyg būtų meilės išdavystė belaukiant An Cafe (juokiasi) . Žinoma išmokau groti skirtingų stilių dainas . Tačiau nesvarbu , kokia nuostabi muzika bebūtų , svarbiausia kam nors šypsotis . Kaip nuostabu , jei šis lūkestis išsipildo kuriant muziką . Tuo dar kartą įsitikinau po 2 metų . Žinau , kokias pupeles išnaudojome ir kokių mums reikėjo ieškoti . Ogi geriant skirtingų rūšių kavą .
Jaučiu , kad dabar noriu groti tik su An Cafe . Dabar mes daug draugiškesni ir paprastesni , nes mes subrendome . Žinoma dabar galėsime groti su didesniu džiaugsmu , tad grokime su šypsena kartu .
Paimta iš shufuryoku.jugem.jp
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą